[Pirmas kupletas: Dragunas]
Matau šis miestas skęsta dar rūke
Bet po ilgos nakties artÄ—ja ilgai laukta diena
Kas sakė, kad šaltis trunka amžinai
Kas sakė, kad šildo tik laužai
Gera Å¡irdis ir dar geresnis noras
Paišo nuotaiką gražiom spalvom nepaisant oro
Kas sakÄ— norint turÄ—t reikia mokÄ—t
Kas sakÄ— vertybÄ—s negali jau padÄ—t
Žinok laikas sukasi ratu
Ir tu esi dalis visų žmonių
Kurie pakilę kris ir gims iš naujo
Tu tarnavai kažkam dabar kažkas ir tau tarnauja
Juoda spalva pakeičia šviesią
Kaip rytas šiltas keičia naktį vėsią
Ne lašas, o daugiau kantrybės ir vilties
Pakeisti šį pasaulį tau tikiu padės

[Priedainis: Eleonora]
Tavo akyse spindinti tiesa, pasauli
AÅ¡ tavim tikiu, dangumi lekiu, pasauli
Mano meilÄ—, mano norai, mano mintys
Tik apie tave

[Antras kupeltas: Dragunas]

Užlipęs ant betono dar budamas vaiku
AÅ¡ Å¡ildausi ant jo kartais ir Å¡Ä…lu
Kas sakÄ—, kad negyvensi svajone
Kas sakÄ— kad netikÄ—ti I save
Likimas davÄ— progÄ… gyvent
Išmokt mylėt, nekęst, atleist ir gėrio pasisemt
Kas sakė žinau, kad nieko nežinau
Juk būdamas arti tavęs jaučiu ko niekad nejutau
Tik klausimas iš klausimų visų
Kuris kamuoja nuo senų laikų
Nebutinai gvildent ir spręst
Nes be sprendimo, žinai užtenka atleidimo
Atleisi sau, atleist išmoksi ir kitiems
Nusišypsok, busi pavyzdys visiems
Ir taip tamsos daugiau negu Å¡viesos
AÅ¡ duodu tau vilties suteik ir tu man jos

[Priedainis: Eleonora]